Jei matote šviesoforą su mėlynu, o ne žaliu, tai reiškia

Tai pamoka, kurią daugelis iš mūsų išmoksta daug anksčiau, nei esame pakankamai seni, kad pamatytume prietaisų skydelis: Raudona reiškia sustoti, žalia reiškia eiti. Pakankamai paprasta. Bet kas atsitinka, kai gyveni kultūroje, kur žalias taip pat reiškia mėlyna? (Prieš atsakydami į tai, štai kodėl mūsų pačių šviesoforo spalvos yra raudona, geltona ir žalia.)

Štai tada matai dalykus kaip šitas. Pakankamai ilgai važinėkite po Japoniją ir tikriausiai pateksite į vieną iš šalies mitinių mėlynų šviesoforų. Kitur saloje rasite „eikite“ signalus, kurie yra neabejotinai žalsvos, turkio ir vandens spalvos. "Ar šis signalas sugedęs?" gali pasidomėti. „Ar koks nors pervargęs šviesų pardavėjas sumontavo netinkamas lemputes?

Atsakymas, kaip Atlas Obscura nurodo, nėra laiduose. Tai japonų kalba.

Prieš šimtus metų japonų kalba apėmė tik keturias pagrindines spalvas: juodą, baltą, raudoną ir mėlyną. Jei norėtumėte apibūdinti ką nors žalio, vartotumėte žodį mėlynai - "ao.”

Ši sistema veikė pakankamai gerai iki maždaug pirmojo tūkstantmečio pabaigos, kai žodis „midori“ (iš pradžių reiškia „daigas“) buvo pradėtas rodyti raštu, apibūdinantis tai, ką žinome kaip žalią.

Net ir tada, midori buvo laikomas atspalviu ao. Kaip galite įsivaizduoti, šis staigus perėjimas Japonijoje turėjo ilgalaikį poveikį. Viena iš populiariausių japonų žodžių žaismo formų yra skaičių pakeitimas – skaitmenų rašymas vietoje žodžių ar raidžių, turinčių tą pačią fonetinę reikšmę.

Šiandien vis dar matysite žalius dalykus, kurie abejotinai pažymėti mėlyna spalva. Vaisių pardavėjas gali jums parduoti ao-ringo (“mėlynas obuolys), kuris iš tikrųjų yra žalias. Lygiai taip pat žalia bambukai yra vadinami aodake („mėlyni bambukai“) ir nepatyręs darbuotojas, kurį Amerikoje būtų galima apibūdinti kaip „žalią“, gali būti vadinamas aonisai, reiškiantis „mėlyną dvimetį“.

Ir tai atveda mus prie šviesoforų.

Iš pradžių Japonijos šviesoforai buvo žali, kiek tik gali būti. Nepaisant to, oficialiuose šalies eismo dokumentuose žalias šviesoforas vis dar buvo vadinamas ao geriau nei midori.

Nors tarptautiniai eismo įstatymai numato, kad visi „eiti“ signalai turi būti ženklinami žalia šviesa, japonų kalbininkai prieštaravo jų vyriausybės sprendimui toliau vartoti šį žodį. ao apibūdinti tai, kas buvo aiškiai midori. Vyriausybė nusprendė eiti į kompromisą.

„1973 m. vyriausybė kabineto įsakymu įpareigojo šviesoforus naudoti mėlyniausią atspalvį. galima žalia – vis dar techniškai žalia, bet pastebimai pakankamai mėlyna, kad pagrįstai būtų galima toliau naudoti ao nomenklatūra“, – Allanas Richarzas rašo dėl Atlas Obscura.

Taigi, nors gali pasirodyti, kad Japonija naudoja mėlynus šviesoforus, vyriausybė patikina mus, kad tai tik tikrai mėlynas žalios spalvos atspalvis – pakankamai žalias, kad atitiktų tarptautinius reikalavimus, pakankamai mėlynas, kad vis dar būtų paskambino ao. Niekada nesakyk, kad biurokratija nieko neišsprendė.